Ar niekada nesistebėjote, kodėl katė elgiasi būtent taip? Šis straipsnis padės jums suprasti katės medžiokliško elgesio bei veisimosi elgsenos prigimtį, kūno kalbą ir miaukimo variacijas bei padės suvokti, kaip katės jaučiasi namuose, kuriuose gyvena.
Istorija
Dabartinius naminių kačių protėvius, manoma, prijaukino senovės egiptiečiai maždaug prieš 5 000 metų. Nuo tada jie vaidino svarbų vaidmenį apsaugant grūdų sandėlius nuo graužikų daromos žalos. Be to, šie gyvūnai buvo vertinami už draugiją. Vėliau katės buvo garbinamos kaip gyva deivės Bastetės forma. Bastetė buvo motinystės ir vaisingumo simbolis. Iškilęs katės statusas užtikrino gerą nelaisvėje laikomų šių gyvūnų priežiūrą. Tačiau viduramžiais Didžiojoje Britanijoje katės buvo labai persekiojamos. Jos buvo laikomos bloga lemiančiais, klastingais, taigi blogio gyvūnais, ypač juodos katės. Vakarų kultūroje katės tik XVII amžiuje susigrąžino pagarbą ir pripažinimą. Nuo tada jos nepaprastai išpopuliarėjo kaip naminiai gyvūnai.
- Kačių elgesys
- Kuo katės yra puikios
- Namai namučiai
- Katės ir vanduo
- Medžiojanti katė
- Kūno kalba
- Lytinis elgesys
Kačių elgesys
Katės yra puikūs naminiai gyvūnai, kadangi jų poreikiai labai paprasti. Joms patinka namų saugumas, už kurio ribų gali tyrinėti savo teritoriją ir medžioti. Keletu atžvilgių katės labai įnoringos. Jos išrankios maistui, nenori sušlapti. Šeimininkas turi suprasti savo augintinės prigimtį, instinktyvią elgseną, kad galėtų tinkamai reaguoti. Ši elgsena apima kūno kalbą ir lytinį elgesį. Savo gyvūną perpratęs šeimininkas yra geriau pasiruošęs užkirsti kelią nenumatytoms staigmenoms.
Kuo katės yra puikios
Katės yra ištikimos, draugiškos, jas lengva prižiūrėti. Šie gyvūnai – puiki draugija įvairaus amžiaus žmonėms. Katės vienodai laimingos jaučiasi ir su vaikais, ir su vyresnio amžiaus žmonėmis. Katės ir žmonės gerai supranta vieni kitus ir tai sudaro jų ryšio pagrindą. Katė visada pastebės, jei jums darbe buvo bloga diena (ji dėl to per daug nesirūpina, bet supranta). Turėti katę – vienas puikiausių ir įprastų malonumų gyvenime. Ryšys tarp žmogaus ir katės yra pagrįstas draugyste, ištikimybe ir pagarba.
Namai namučiai
Katės – tai lyg namų saugumo pagrindas. Nesvarbu, ar tai ūkininko namas, ar mažas butas mieste. Katės optimaliai prisitaiko prie to, ką turi, tačiau būtų žiauru subrendusią katę iš kaimo perkelti į apribotą miestietišką gyvenimą. Šie gyvulėliai – teritorijų būtybės. Jos mėgsta išeiti į lauką ir pasižymėti savo teritoriją kaimyninių kačių atžvilgiu. Tai kur kas svarbiau patinams negu patelėms. Patinas gali pasižymėti tokią teritoriją, kuri dešimt kartų viršys patelės.
Priežastis, dėl kurios reiškiamos pretenzijos į teritoriją, glūdi praeityje. Laukinės (ne naminės) katės užsiima teritoriją, kurioje gali susirasti maisto. Kuo didesnė teritorija, tuo daugiau tikimybės, kad katė išgyvens. Akivaizdu, kad naminės katės atžvilgiu tai nelabai aktualu, tačiau natūralus instinktas pasiženklinti teritoriją išliko. Jei jūsų augintinė namuose yra laiminga ir mylima, su teritorija susiję instinktai neturėtų tapti problema.
Naminės katės teritorija bus sutelkta aplink jos pačios namus. Kad pažymėtų ribas, jūsų augintinė pasinaudos kvapais, garsais, įbrėžimais bei kitais ženklais. Teritorijos ribos ne visada sutampa su teisėtomis namų valdos ribomis ir turi tendenciją būti netaisyklingos. Teritorijos gali iš dalies sutapti ir šiose vietose paprastai katės renkasi. Katės teritorija išlieka nepaliesta tol, kol šis gyvūnas joje dominuoja. Jei atsiranda stipresnis konkurentas, ribos perbraižomos.
Jei namuose gyvena dvi katės ar daugiau, jos irgi pademonstruos su teritorijomis susijusį elgesį. Name jos užsiims skirtingas valdas, kurių ribos vietomis gali sutapti. Pavyzdžiui, sutampančių teritorijų vieta bus virtuvė, jei šioje vietoje gyvūnai maitinami. Be to, katė gali varžytis ir su jumis dėl teisės į jūsų mėgstamas vietas ir pernelyg nesirūpins jūsų teisėmis! Jei į namus parsivežate naują katę, būtų išmintinga pirma jai leisti pačiai susipažinti su aplinka ir tik tada susitikti su čia jau gyvenančiomis katėmis ar kitais gyvūnais. Tokiu būdu veikiausiai ji jausis nebe tokia pažeidžiama.
Vienas būdų, kuriuo nekastruoti katinai pasižymi teritoriją, yra daiktus paženklinti šlapimu. Kastruoti katinai savo ribas žymi tokiu pačiu būdu, tačiau tai daro ne taip dažnai ir šlapimo kvapas būna ne toks aitrus. Teritorijos ženklinimas šlapimu namo viduje paprastai yra nepriimtinas dalykas daugeliui kačių šeimininkų. Tačiau tai gali nutikti, jei gyvūnas stengsis įrodyti savo socialinę padėtį tokiame namų ūkyje, kuriame gyvena kelios katės, arba jei namuose apsigyvena nauja katė (ar kitoks gyvūnas).
Paprastai susiskirstoma rangais. Dominuojanti pozicija gali būti išreiškiama įvairiais būdais: kartais svarbiausiasis katinas konkurentui kailį velėja nuolat, o kartais tik retkarčiais parodo agresiją. Kaip ir teritorijų ribos, dominavimas nėra pastovus. Būna įdomu stebėti, kaip silpnesnis katinas perima poziciją iš stipresnio, kai pastarasis suserga arba parodo kitokį silpnumą.
Net ir vieniša namų ūkio katė gali jausti poreikį pasiženklinti teritoriją ir dažnai varžysis dėl mėgstamos vietelės su žmogumi.
Katė, galinti išeiti į lauką, turi galimybę apsilankyti daugybėje vietų, kuriose daug kas patraukia jos dėmesį. Iš namų neišeinančios katės aplinką būtina paįvairinti. Tai galima padaryti parūpinant kelias pasislėpti ir miegui tinkamas vietas, leidžiant užlipti ant baldų ar įvairaus aukščio lentynų bei reguliariai žaidžiant ir kontaktuojant su gyvūnu. Kad katės būtų patenkintos, joms reikia gerovės. Tai labai jautrios būtybės, o vienas didžiausių malonumų katės gyvenime yra per dieną lepintis šiluma ir snausti. Jos teigiamai reaguoja į šilumą, natūralią ar sukurtą žmogaus, ir dažnai katės gyvenimas, regis, susideda iš atsipalaidavusio vaikštinėjimo iš vienos šiltos vietelės į kitą.
Apie tai, ar šilta jūsų katei, galite spręsti pagal jos pozą. Labai šiltoje patalpoje arba karštą vasaros dieną ji išsities, kad atidengtų kuo daugiau kūno paviršiaus ir galėtų atiduoti į aplinką savo kūno šilumą. Šaltesnę žiemą katė susirangys į glaudų šilumą saugantį kamuoliuką. Dėl to, kad nemėgsta šalto oro, jūsų katė gali atsisakyti eiti į lauką. Jeigu taip, nemalonių staigmenų galite išvengti, pastatydami patalpoje kraiko dėžutę.
Katės ir vanduo
Gerai žinoma, kad katės nemėgsta vandens ir sušlapti. Net ir patekusi į smulkią dulksną, katė gerą ketvirtį valandos rūpestingai džiovins ir laižys savo kailį. Nežiūrint to, vanduo, regis, tam tikra prasme traukia kates – ypač jei jame plaukioja auksinė žuvelė... Turkų Van katės mėgsta plaukioti, tačiau tai, ko gero, yra veikla, apsiribojanti šiltu jos gimtųjų žemių upelių vandeniu. Jeigu kalbėtume apie geriamąjį vandenį, turite būti tikri, kad jūsų augintinė geria jo pakankamai, kad išvengtų su inkstais susijusių problemų.
Medžiojanti katė
Vienas katės elgsenos aspektų, su kuriuo kai kuriems kačių šeimininkams sunku susitaikyti, yra medžiojimas, ypač kai katė savo grobį būtinai nori parsinešti namo. Medžioklė yra stiprus kačių instinktas. Kai kačiukai paūgėja, jų įgūdžiai lavėja žaidžiant ir stebint savo motiną bei mėgdžiojant ją medžiojančią.
Medžioti katėms yra visiškai natūralu ir jos tai gali daryti net tada, kai namuose yra gerai maitinamos. Jos mėgaujasi medžiokle, kantriai ir atsargiai sėlindamos, kol pakankamai priartėja staigiam šuoliui. Jei katė grįžta su savo laimikiu ir parodo jį šeimininkui, tai turbūt dėl to, kad pasveikintumėte savo augintinę už jos medžioklės sugebėjimus. Tikrai nereikėtų bausti katės už tai, kad ji medžioja. Tai jos giliai glūdinčios prigimties dalis. Keletas būdų išvengti arba sumažinti katės medžioklių skaičių: gerai ją šerti, žaisti su ja žaislais, kad būtų patenkintas aktyvumo poreikis, ir naktį neišleisti į lauką (medžiojama dažniausia naktį). Kitas būdas – uždėti antkaklį su varpeliais, kad paukščiai ir kitos galimos aukos girdėtų ją sėlinant. Jeigu uždedate tokį antkaklį, pasirūpinkite, kad jis būtų elastingas ir gyvūnas galėtų ištrūkti, jei antkaklis kur nors įstrigtų. Svarbu reguliariai naikinti katės žarnyno kirmėles, ypač jei ji medžioja.
Kūno kalba
Kai kurie kačių šeimininkai mano, kad jos augintinės gebėjimas bendrauti apsiriboja murkimu, miaukimu ir staugimu. Iš tikrųjų katės bendrauja keliais skirtingais būdais. Jos naudojasi garsais, kūno poza, ausimis, snukučiu ir uodega, be to, turi labai turtingą žodyną bendrauti su kitomis katėmis. Katė, auginanti kačiukus, turi labai plačią garsų gamą, kuri padeda jai bendrauti su savo mažyliais, juos ugdyti ir auklėti.
Murkimas paprastai reiškia malonumą ir pasitenkinimą. Murkimą lengva atskirti nuo žemo šaižaus staugimo, pastebėjus kačių ar šunų giminės įsibrovėlį.
Miaukimą galima suskirstyti į daugybę garsų, tačiau daugelis jų paprastai reiškia dėmesio reikalavimą.
Garsai įvairūs:
- trumpas aukštas miau, kurį katė skleidžia vaikštinėdama po namus ir ieškodama savo šeimininko;
- garsesnis bei įkyresnis miaukimas, kai gyvūnas nori į lauką arba prašosi ėdalo;
- smarkus pykčio pilnas kniaukimas tam tikromis nemaloniomis situacijomis, pavyzdžiui, įdėjus į kelioninį krepšį arba netyčia užmynus ant uodegos.
Kūno kalba, kuria katė kalba užimdama tam tikrą pozą, yra žavus dalykas. Paprastai savo augintinės jausmus ir poreikius jums suprasti padės nuovokumas. Lengviausia atpažinti patenkintos katės pozą, kai gyvūnas visiškai atsipalaidavęs, pusiau prisimerkęs. Atsipalaidavusi katė išsitiesia bei lėtai išleidžia ir įtraukia nagus. Mindymas letenėlėmis yra dar vienas pasitenkinimo ženklas, kurį paprastai lydi murkimas. Tai senų žindimo laikų prisiminimas, kai būdavo mindoma stimuliuojant pieno atitekėjimą.
Ausys irgi daug ką pasako apie katės nuotaiką. Gyvūnas pastato ausis, kai yra budrus, kai medžioja arba išgirsta įdomų triukšmą. Suirzusi katė timpčios ausimis atgal, o labai išgąsdintos arba agresyvios katės ausys kone visai priglunda prie galvos.
Šnypščianti arba purkštaujanti katė su iššieptais dantimis gali stulbinti. Visa tai, kartu su būdinga įkypa poza bei pašiauštu kailiu, kad katė atrodytų didesnė, padeda šiam gyvūnui parodyti grėsmę įsibrovėliui.
Nepamirškite, kad katės liežuvis turi kur kas daugiau paskirčių negu žmogaus. Liežuvis katei suteikia daug informacijos apie aplinką. Katės faktiškai „užuodžia“ liežuviu. Be to, liežuvis dažnai „eina į darbą“ prausiant savo ir kitų kačių kailį. Štai kodėl neturėtumėte leisti, kad katė laižytų ar bučiuotų jus, bei privalote paaiškinti vaikams, kodėl tai nepageidautina.
Tai, kaip katė laiko uodegą, rodo jos nuotaiką. Bėganti jus pasitikti augintinė tikriausiai uodegą laikys aukštai iškėlusi, lyg sveikindamasi, kartais šiek tiek judindama uodegos galiuką. Labai švelnus galiuko judėjimas pirmyn ir atgal rodo pasitenkinimą (atsipalaidavusios katės) arba laukimą (medžioklėje ruošiantis staigiam šuoliui arba alkanos katės, laukiančios skanaus maisto, kurį ruošiatės jai patiekti). Būkite atidūs, jei uodegos galiuko „tiksėjimas“ pirmyn ir atgal pereina į stipresnį trūkčiojimą – kad ir ką tuo metu bedarytumėte, tai pradeda erzinti jūsų katę, o jeigu visa uodega blaškosi į šonus – pasitraukite!
Lytinis elgesys
Katės, kaip ir kiti gyvūnai, turi stiprų instinktą pratęsti savo giminę dauginantis. Įprastomis sąlygomis patelės poruojasi tik tam tikru momentu (kai yra įsijaudrinusios) poravimosi laikotarpiu. Šis laikotarpis paprastai tęsiasi nuo žiemos pabaigos iki vėlyvos vasaros, tačiau kai kurios iš namų neišeinančios katės gali poruotis bet kuriuo metų laiku.
Įsijaudrinusios katės elgesys kartais gali jos šeimininkui kelti rūpesčių. Šiuo laikotarpiu patelė, sakoma, „kviečia“ ir gali parodyti daugiau prieraišumo, tampa triukšmingesnė, nerami ir nuolat rangosi ar voliojasi ant grindų. Nepatyrusiam katės šeimininkui gali pasirodyti, kad jo augintinė sielvartauja. Kaip ten bebūtų, daugelis šeimininkų nori išvengti nepageidaujamų kačiukų atsiradimo. Kastravimas gali padėti nesuvaldomą katiną paversti ramesniu ir prieraišesniu draugu. Jis bus mažiau linkęs bastytis, įsivelti į kovas su kitais patinais ir ženklinti šlapimu daiktus patalpos viduje. Jei ketinate savo katę kastruoti, pasikalbėkite su veterinarijos gydytoju apie pasekmes ir kastravimo laiką.
Kaip mokyti katę
Katės gana protingi gyvūnai ir jas galima mokyti elgsenos, nesvarbu, koks katės amžius. Katės mokymas, kaip ir kiekvienas dresavimas, turi būti švelnus ir pagrįstas teigiamu paskatinimu, už gerą elgesį duodant atpildą ir ignoruojant nepageidautiną elgesį.
Gali būti, kad apsigyvenusi jūsų namuose katė jau mokės gerai elgtis, bet mokymas yra nenutrūkstamas procesas. Katė gali greitai „pasigauti“ blogą įprotį ir tada užtruks, kol jo atsikratysite, ypač jeigu jai kurį laiką buvo leista taip elgtis.
Blogą elgesį išguiti padeda teigiamas skatinimas. Kai katę mokote šiuo būdu, ją paskatinkite, jei pademonstruoja gerą elgesį, ir ignoruokite, jei gyvūnas elgiasi netinkamai. Taigi, jeigu jūsų augintinė užšoka ant virtuvės stalo, ji nukeliama ir ignoruojama. Jeigu pasilieka ant grindų, pagiriama ir gauna atpildą. Kačiukas greitai supras, kad pagyrimas ir atpildas susiję su tinkamu veiksmu, ir greitai pamirš blogą elgseną, už kurią buvo ignoruotas.
Jei ketinate katę mokyti, apgalvokite, ko norite ją išmokyti, kodėl ji turėtų norėti tai daryti ir kada ketinate duoti atlygį. Paprastai kates galima paskatinti tik maistu, deja, tai veikia tik tuomet, kai gyvūnas alkanas! Tačiau galbūt aptiksite malonumą, kurį jūsų numylėtinė ypač mėgsta, ir tai padės ją dresuoti.
Kačių dresiravimas labai skiriasi nuo šunų. Mes nereikalausime kačiuko atlikti tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, sėdėti ar sekti įkandin. Tačiau galite savo augintinę išmokyti gerbti tam tikras namų vietas, pavyzdžiui, žinoti, kad negalima braižyti baldų. Įrenkite katei braižymui skirtą stulpą ir kiekvieną kartą, kai ši juo pasinaudos, pagirkite bei duokite atlygį. Jei braižo baldus, nustumkite ją į šalį ir ignoruokite.
Katės iš prigimties yra švarūs gyvūnai ir ieškos dėžutės su kraiku. Jei augintinė tualeto reikalus atlieka kitose vietose, pažiūrėkite, ar dėžutė nebuvo patraukta, ar ji pastatyta pakankamu atstumu nuo šėrimo vietos, ar paruošta naudotis ir švari. Jei katė prislėgta, ji ieškos kitos vietos atlikti tualeto reikalus, bet galite nesunkiai ją nuo to atpratinti, pakeisdami dėžutę nauja arba perkeldami ją į kitą vietą.
Katės greitai „susigaudo“ ir jas lengva mokyti. Tinkamai besielgianti katė yra šeimininko pasididžiavimas, taigi skatinkite jos geras manieras, šiek tiek pagirdami ir duodami atlygį.
Patarimai dėl higienos
Visiems žinoma, kad katės švarūs gyvūnai. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip padėti savo augintinei palaikyti natūralios higienos elgseną.
Kačiukai iš prigimties yra švarūs, tačiau kaip iš tikrųjų švarintis, jie išmoksta iš savo motinos pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Šešių savaičių kačiukas jau moka pasirūpinti higiena ir prižiūrėti kailį.
Katės savo letenėlėmis kruopščiai brauko kailiuką, jei negali pasiekti tam tikrų vietų liežuviu. Mažos priekinės letenėlės pasitarnauja kaip tikras šepetys.
Katė savo kailį per dieną laižo daugiau kaip pusketvirtos valandos, kadangi higiena šiems gyvūnams labai svarbi. Laižydama kailį šiurkščiu liežuviu, katė stimuliuoja riebalų liaukų sekreciją, kad kailis prisisotintų ir saugotų nuo vandens. Kai katė puoselėja savo kailį, tai ne tik žavu – visų pirma tai paranku ir itin higieniška.
Žmogaus vaidmuo katei švarinantis
Paprastai katė kailiuką susitvarko savarankiškai. Tačiau kartais jai patinka šiokia tokia pagalba. Šeimininkas gali padėti savo gyvūnėliui prižiūrėti kailį, pašukuodamas šukomis smulkiais dantukais ir šepečiu. Kates, kurių kailis ilgo plauko, kasdien būtina rūpestingai puoselėti, kad kailis nesusiveltų, apatiniame jo sluoksnyje nesusidarytų plaukų gumulėlių, į gyvūnėlio skrandį nepatektų pernelyg daug plaukų. O be to, katėms patinka būti šukuojamoms.
Katės akys ir ausys labai jautrios. Taigi ausų valymą reiktų patikėti veterinarui. Traiškanas iš akių kampučių kartkartėmis išvalykite drėgnu audeklo gabalėliu.
Katės tualetas
Prižiūrėkite, kad tualetą atstojančioje dėžutėje visada būtų pakankamai kraiko. Suterštą kraiką, jei yra galimybė, visada nedelsdami pašalinkite. Visą kraiką pakeiskite ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dėžutę rekomenduojama kruopščiai išplauti vandeniu su trupučiu indų plovimo skysčio.
Kadangi katės instinktyviai ieško ramios vietos nusišlapinti ir išsituštinti, namuose tam irgi renkasi tylų kamputį, kur gali netrikdomos pasinaudoti pakratų dėžute. Ši dėžutė neturėtų būti statoma arti katės šėrimo dubenėlių.
Šėrimo dubenėliai ir vieta miegoti
Katėms labai svarbi dubenėlių, iš kurių ėda, švara. Jei katė pajus, kad jie nepakankami švarūs, gali atsisakyti ėsti. Tai reiškia, kad dubenėlius turite reguliariai išplauti vandeniu.
Dėl vietos miegoti nėra ypatingų reikalavimų, ją katė paprastai pasirenka pati. Gyvūnas bus patenkintas, jeigu miegoti galės ramioje, šiltoje ir jaukioje vietelėje, kurioje nedvelkia skersvėjis. Pakaks retkarčiais iškratyti ir išskalbti pagalvėles, ant kurių miega jūsų numylėtinė.