Tai trumpas vadovėlis, kaip tinkamai maitinti katę, palaikyti jos indų švarą ir užtikrinti, kad gyvūnas gautų pakankamai vandens.
Tiek šunys, tiek katės priklauso plėšriųjų žinduolių būriui. Tačiau jų mitybos reikalavimai turi esminių skirtumų.
Šunys fiziologine prasme panašūs į daugelį kitų žinduolių, tarp jų ir į žmogų. Jie minta gyvulinės ir augalinės kilmės maistu ir laikomi visaėdžiais. Katės yra griežtai mėsėdės. Joms būtinos kelios svarbios maistingosios medžiagos – tai taurinas, argininas, vitaminas A ir arachidono rūgštis. Arachidono rūgštis – svarbi riebioji rūgštis. Šių svarbių maistingųjų medžiagų augaliniame maiste yra tik nežymus kiekis arba visai nėra.
Jūsų katės maistas turi atitikti jos mitybos poreikius ir užtikrinti gyvūnėlio sveikatą bei gerą savijautą.
- Subalansuotas racionas
- Katė – ne šuo!
- Prekybai paruoštas naminių gyvūnėlių maistas
- Pienas
- Kačiukai
- Suaugusios katės
- Nėščios katės
- Senyvos katės
- Pirmumas teikiamas tam tikram maistui
- Sveikas maistas
Subalansuotas maistas
Katėms, kaip ir kitiems gyviems sutvėrimams, reikalingas subalansuotas maistas, kad jos būtų gyvybingos ir sveikos. Į kačių racioną turi įeiti tinkamas baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų kiekis bei proporcija. Be to, katėms, kaip absoliučiai mėsėdžiams gyvūnams, reikalingos tam tikros maistingosios medžiagos, kurių natūraliai randama tik gyvulinės kilmės audiniuose.
Kalorijos
Katėms, kaip ir žmonėms, svarbi tinkama kalorijų (arba energijos) suvartojimo ir išeikvojimo pusiausvyra. Šiai pusiausvyrai įtakos turi keletas faktorių, pavyzdžiui, amžius, fiziologinė būklė ir aktyvumo laipsnis. Augantiems kačiukams, nėščioms arba žindančioms katėms atitinkamai reikia daugiau kalorijų negu kitoms suaugusioms katėms. Neaktyvioms, iš namų neišeinančioms katėms paprastai reikia mažiau.
Katės suvartojamą kalorijų kiekį galite įvertinti (ir nustatyti, ar jis nėra pernelyg didelis arba mažas), apčiuopdami jos šonkaulius ir pasverdami gyvūną. Pernelyg daug kalorijų suvartojančios katės kaupia papildomus kūno riebalus ir turi viršsvorio, o per mažai kalorijų gaunančios – degina sukauptus kūno riebalus ir jų svoris mažėja bei gali per daug sumažėti.
Baltymai
Kas yra baltymai?
Baltymai yra didelės molekulės, sudarytos iš ilgų mažesnių dalelių grandinių. Šios dalelės vadinamos amino rūgštimis. Amino rūgštys sudaro įvairius derinius, dėl kurių baltymų įvairovė yra kone beribė, o būdingos savybės – skirtingos.
Kokios įtakos mano katės mitybai tai gali turėti?
Baltymai yra svarbūs gyvų ląstelių komponentai. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, palaiko ląstelių sienelių struktūrą ir formuoja raumenų skaidulas. Baltymai būtini kūno audinių augimui ir atsistatymui. Jie ypač svarbūs kačiukams, nėščioms, žindančioms katėms ir sveikstantiems gyvūnams. Ši medžiaga yra svarbus katės maisto kalorijų šaltinis.
Katėms baltymų reikia daugiau negu daugeliui kitų žinduolių, įskaitant ir šunis. Katė turi mėsėdžio gyvūno medžiagų apykaitą, kuri negali prisitaikyti prie mažo gaunamų baltymų kiekio. Todėl katėms reikia specialiai pagaminto kačių maisto, kuris patenkintų didelį baltymų poreikį. Katės negalima šerti žmonių ir netgi šunų maistu.
Be to, katei reikia dietinio proteino, aprūpinančio ypatingomis amino rūgštimis, kurių jos organizmas negali tinkamai sintetinti. Gyvūnėlio maiste turi būti pakankamas kiekis šių svarbių amino rūgščių:
Argininas
Arginino trūkumas yra labai rimtas dalykas, galintis turėti lemtingų pasekmių. Arginino randama gyvūnų audiniuose, pavyzdžiui, mėsoje, ir geros kokybės kačių maiste.
Taurinas
Dėl taurino trūkumo galima apakti ir susirgti širdies liga. Pasirūpinkite, kad jūsų katės maiste būtų pakankamas taurino kiekis. Taurino yra gyvūnų audiniuose ir tik labai nedideliais kiekiais augaliniame maiste.
Riebalai
Riebalus sudaro riebiosios rūgštys ir glicerolis. Dvi riebiosios rūgštys – linolio ir arachidono – būtinos, kad jūsų katė būtų sveika, ir turi įeiti į jos racioną. Dėl šių riebiųjų rūgščių trūkumo, pavyzdžiui, katės kailis gali išsausėti ir tapti dulsvas bei gali atsirasti dauginimosi problemų.
Arachidono rūgšties randama gyvūnų audiniuose, bet augaliniame maiste nėra. Tai dar viena priežastis, kodėl katės negali gyventi kaip vegetarės.
A, D, E ir K vitaminų, gyvybiškai svarbių jūsų augintinės sveikatai ir gerai savijautai, yra riebaluose. Be to, riebalai suteikia maistui tekstūrą ir skonį.
Angliavandeniai
Katės paprastai minta daug baltymų ir mažai angliavandenių turinčiu maistu. Jos puikiai ištvertų misdamos maistu, neturinčiu angliavandenių – nėra žinoma, kad kačių racione būtų būtini angliavandeniai. Tačiau jie yra puikus kalorijų šaltinis, tuo pačiu svarbi ir daugelio kačių maisto rūšių sudedamoji dalis.
Ypatinga angliavandenių rūšis – maistinės skaidulos – vaidina svarbų vaidmenį žmogaus virškinimo sistemoje. Jie gali būti naudingi ir kačių virškinimui. Tyrimai parodė, kad kačių maisto papildymas tam tikromis skaidulomis, pavyzdžiui, cukrinių runkelių minkštimu, padeda išlaikyti sveiką kačių virškinimo traktą.
Vitaminai
Vitaminai yra organiniai junginiai, padedantys reguliuoti organizmo procesus. Daugelio vitaminų organizmas negali sintetinti, todėl jų turi būti maiste.
Vitaminus galima suskirstyti į dvi kategorijas:
- tirpūs riebaluose,
- tirpūs vandenyje.
Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E ir K) kaupiami kūno riebaliniuose audiniuose. Kadangi jų galima sukaupti, mažesnė rizika, kad katei jų pristigs, jei kurį laiką šių vitaminų negaus.
Jei katė vitaminų gaus pernelyg daug, padidėja jų pertekliaus rizika. Pavyzdžiui, jei gyvūną šersite dideliais šviežių kepenų kiekiais, jis gaus per daug vitamino A, todėl galima apsinuodyti šiuo vitaminu. Jei gyvūnėlis sveikas, į jam duodamą kačių maistą vitaminų papildomai nedėkite. Papildai gali sukelti daugiau problemų negu naudos.
Vandenyje tirpūs vitaminai pamažu nesikaupia ir jų būtina reguliariai, geriausia kasdien, papildyti. Žmogaus organizmas su maistu turi gauti vitamino C, o kačių organizmas šį vitaminą sugeba sintetinti. B grupės vitaminai: vitaminas B1 (tiaminas), vitaminas B2 (riboflavinas), vitaminas B6 ir vitaminas B12 (kobalaminas) – tikrai būtini kačių racione.
Mineralai
Mineralai yra neorganinės maistingosios medžiagos, kurias galima suskirstyti į makro ir mikro mineralus (dar vadinamus mikroelementais). Įvairūs mineralai medžiagų apykaitoje ir organizmo funkcionavime vaidina labai skirtingą vaidmenį.
Kalcis ir fosforas yra pagrindiniai mineralai, esantys kaulų ir dantų struktūroje. Kalcio ir fosforo kiekis bei proporcija jūsų katės racione yra svarbūs dalykai.
Katės maiste reguliariai turi būti ir šių elementų:
- Kalio
- Natrio
- Chlorido
- Magnio
- Mikroelementų, pavyzdžiui, geležies, vario, mangano, cinko ir seleno
Vanduo
Sudarant maistingųjų medžiagų sąrašą, dažnai pamirštamas vanduo, tačiau jis yra gyvybiškai svarbi katės raciono dalis, būtina gyvūnėlio gyvybei.
Vanduo organizme atlieka daug funkcijų:
- Tai tirpiklis, dalyvaujantis sudėtinguose cheminiuose ląstelių metabolizmo procesuose.
- Tai pagrindinė sudedamoji kraujo dalis, padedanti išnešioti po organizmą deguonį ir maistingąsias medžiagas. Be to, vanduo padeda pašalinti iš organizmo anglies dioksidą ir metabolitus.
- Vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą.
- Vanduo būtinas maistingųjų medžiagų virškinimui ir užterštumui per inkstus pašalinti.
Atjunkymas
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kačiukai yra visiškai priklausomi nuo motinos pieno ir jiems nereikalingas joks papildomas maitinimas.
Kartais motina pieno turi nepakankamai. Tokiu atveju kačiuką dieną ir naktį dažnai maitinkite specialiai pagamintu katės pieno pakaitalu (galite įsigyti iš veterinaro). Neduokite karvės arba ožkos pieno – tiek karvės, tiek ožkos pieno maistingumas labai skiriasi nuo katės pieno ir kačiukams neturėtų būti duodamas.
Kai kačiukams sukanka trys–keturios savaitės, jie vis labiau domisi aplinka. Taipogi ir motinos maistu. Kai kačiukams pirmą kartą duodate paragauti kieto maisto, jį smulkiai sukapokite arba pamirkykite (jei maistas sausas) ir negiliame dubenėlyje pasiūlykite mažyliams. Žinoma, geriausia naudoti specialiai kačiukams skirtą maistą. Pamažu jie ės vis kietesnį maistą, kol galutinai atjunks nuo motinos – maždaug aštuntąją savaitę.
Kačiukai našlaičiai
Maitinti kačiukus, neturinčius motinos, sunku. Kačiukams našlaičiams būtini du dalykai:
- tinkama aplinka,
- tinkama mityba
Kačiukams būtina šiluma. Pirmosiomis savaitėmis temperatūrą idealiai reguliuotų inkubatorius, tačiau tiktų ir šildymo lempa arba karšto vandens butelis, įvyniotas į antklodę. Pirmąsias tris savaites reikia stimuliuoti kačiukų šlapinimąsi ir tuštinimąsi. Galite imituoti motinos atliekamą anogenitalinės srities stimuliavimą, šiltos drėgnos vatos gabalėliu (kaip motinos liežuvis) švelniai trindami išangę, genitalijų sritį ir pilvo sienelę.
Pirmąją savaitę kačiukus būtina maitinti šešis kartus per parą arba kas keturias valandas dieną ir naktį. Katės pienas kaloringesnis ir jame daugiau baltymų bei laktozės negu karvės ar ožkos piene. Štai kodėl motinos neturintiems kačiukams negalima duoti „įprasto“ pieno. Turite pasirūpinti ir iš augintojo ar veterinaro nusipirkti paruošto specialiai kačiukams pieno pakaitalo. Maitinkite lėtai, pasinaudodami mažu švirkštu. Kiekvieną kartą prieš maitindami paruoškite šviežio pieno pakaitalo ir pašildykite iki maždaug 38 °C (kūno temperatūros).
Kai kačiukams sukanka maždaug trys savaitės, jie pradeda vis smalsiau tyrinėti savo aplinką. Dabar jau jie turi mokėti lakti pieno pakaitalą iš dubenėlio ar net kramsnoti kietą maistą. Jauniems kačiukams duokite tiek maisto, kiek jie nori – šiame amžiaus tarpsnyje jie retai persiėda. Duokite gardaus, kalorijų bei maistingųjų medžiagų prisodrinto kačių maisto.
Maždaug aštuntąją savaitę kačiukai bus galutinai atjunkę.
Kačiukų augimas
Augimas – daug energijos reikalaujantis dalykas. Jauniems kačiukams reikia keturis kartus daugiau kalorijų vienam kūno svorio kilogramui negu suaugusioms katėms. Antra vertus, kačiuko skrandis yra daug mažesnis negu suaugusios katės – ne ką didesnis už žmogaus nykščio nagą – todėl jo maistas turi būti kur kas kaloringesnis ir maistingesnis. Kad būtumėte tikri, jog jūsų kačiukas gauna pakankamai maisto, leiskite jam ėsti tiek, kiek jis nori. Kaip visada parūpinkite jam pakankamai šviežio vandens.
Kačiukų racionas turi būti tinkamai subalansuotas. Kačiukams reikia dar daugiau baltymų negu suaugusioms katėms, ir šiuose baltymuose turi būti visų tinkamų amino rūgščių, reikalingų augimui. Be to, jiems būtini tam tikri vitaminai ir mineralai (reikiamais kiekiais ir proporcija), kad būtų stiprūs kaulai ir dantys. Parduotuvėse parduodamas kačiukų maistas atitinka visus sudėtingus kačiukų mitybos reikalavimus. Pasitarkite su veterinarijos gydytoju ar veislininku, kaip išsirinkti geros kokybės produktą.
Aštuonių–devynių mėnesių kačiukus galima laipsniškai pratinti (per tris ar keturias dienas) prie suaugusioms katėms skirto maisto. Daugelis kačių brandos amžių pasiekia sulaukusios pirmojo gimtadienio, tačiau patinai bręsta šiek tiek ilgiau už pateles.
Sulaukusi vienerių metų amžiaus jūsų katė turi ėsti suaugusioms katėms skirtą maistą. Šiuo amžiaus tarpsniu šėrimo dažnumą galite sumažinti iki dviejų kartų per dieną. Tačiau nepamirškite, kad daug negausių užkandžiavimų per dieną atitinka katės natūralią maitinimosi elgseną.
Kačiuko apsigyvenimas jūsų namuose
Kačiukui pakeisti namus reiškia stresą. Persikraustymą galite sušvelninti, stengdamiesi sukurti ankstesnę aplinką. Išsiaiškinkite, kokie buvo kačiuko mitybos įpročiai pas ankstesnį šeimininką: kokį maistą jis ėdė, kokį kiekį ir kada. Neskubėkite keisti kačiuko raciono. Jei norite kažką pakeisti, palaukite, kol gyvūnėlis apsipras pas jus, o po to laipsniškai per tris ar keturias dienas pakeiskite maistą.
Kai kačiukas apsigyvena naujuose namuose, jam gali sutrikti skrandžio veikla ir atsirasti viduriavimo požymių – juk mažylis buvo ką tik atskirtas nuo savo motinos ir atsidūrė keistoje naujoje aplinkoje. Jeigu viduriavimas nesiliauja po 24 valandų arba sustiprėja, kreipkitės į veterinarą.
Kačiukas turi turėti savo atskirus maisto ir vandens dubenėlius. Reguliariai juos išplaukite ir laikykite atskirai nuo šeimos indų. Kačiukui turi niekada netrūkti šviežio vandens. Atjunkęs nuo motinos, kačiukas turi būti šeriamas keturis – penkis kartus per dieną ir leiskite jam ėsti, kiek jis nori. Aštuonių–devynių mėnesių gyvūnėlį galima laipsniškai pratinti ėsti du kartus per dieną, tačiau keletas nedidelių užkandžiavimų per dieną geriau atitinka natūralią kačių mitybos elgseną.
Kačiukai auga labai greitai. Jų apetitas ir maisto poreikis taip pat sparčiai didėja. Pasirūpinkite atitinkamai padidinti kačiukui duodamo maisto kiekį. Gera taisyklė – maistą palikti dubenėlyje 20–30 minučių, o tada išmesti nesuėstą dalį. Pastebėsite, kad katinai ėda daugiau ir auga sparčiau negu katės. O suaugęs patinas paprastai sveria daugiau už patelę.
Suaugusios katės
Katei reikalingo maisto kiekis priklauso nuo gyvūno dydžio, aktyvumo ir būklės. Pasikonsultuokite su veterinaru, kiek jūsų katė turėtų suėsti.
Moksliniai tyrimai parodė, kad leidus katėms bet kada prieiti prie maisto, jos mieliau maitinasi dažniau ir po mažai tiek dieną, tiek naktį. Tačiau daugelis kačių nesunkiai prisitaiko prie šeimininko taikomo maitinimo režimo. Suaugusios katės paprastai šeriamos du kartus per dieną.
Kačių skonio pomėgiai labai apibrėžti, šie gyvūnėliai gali būti labai išrankūs. Priešingai negu šunys, katės gali atsisakyti ėsti nemėgstamą patiekalą, nors tuo metu kone badaus.
Vanduo yra svarbi katės raciono dalis. Pasirūpinkite, kad katei niekada netruktų šviežio vandens, ypač jeigu ji ėda sausą maistą. Atkreipkite dėmesį, kiek laka jūsų katė (daug ar mažai). Jei staiga pasikeičia suvartojamo vandens kiekis, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją – šie pokyčiai gali būti ligos pradžios ženklas. Turėkite galvoje, kad katė gali atsigerti ir iš kitur, nebūtinai iš savo dubenėlio, pavyzdžiui, lauke iš balos, iš čiaupo ar netgi iš tualeto.
Nors daugelis kačių puikiai reguliuoja suvartojamo maisto kiekį, kai kurios gali persiėsti. Jei katė sveria per daug, sumažinkite jai duodamas ėdalo porcijas ir nebeduokite maisto tarpuose tarp šėrimų bei neleiskite užkandžiauti. Žiūrėkite, kad kaimynai nešertų katės be jūsų žinios! Neaktyvios, iš namų neišeinančios katės yra labiau linkusios priaugti viršsvorio negu aktyvūs gyvūnėliai, kurie bėgioja aplink namus, todėl žaiskite su savo kate, kad ši būtų aktyvesnė, grakšti ir geros formos.
Jei jūsų numylėtinė žymiai priaugo svorio, pasikonsultuokite su veterinaru. Jis pasiūlys specialią svorio mažinimo programą ir nekaloringą dietą. Svorio mažinimas turi būti laipsniškas, kontroliuojamas ir griežtai prižiūrimas – niekada neskirkite katei griežtos dietos, kadangi kai kuriems gyvūnėliams tai gali būti žalinga ar net turėti lemtingų pasekmių.
Nėščios katės
Jeigu manote, kad jūsų katė tapo nėščia, pasikonsultuokite su veterinaru. Nėštumo metu katei reikės daugiau maisto, įskaitant specialų, kad galėtų augti jos dar negimę kačiukai. Be to, priešingai negu kitų gyvūnų patelės, kurios didžiąją svorio dalį priauga paskutiniu nėštumo etapu, nėščios katės pradeda daugiau ėsti kone tuoj pat po susiporavimo. Jos pamažu ėda vis daugiau, o paskutinėmis dviem savaitėmis (iš devynių savaičių trukmės nėštumo) katė gali suėsti dvigubai daugiau negu įprastai. Katės organizmas planuoja ir efektyviai kaupia papildomas kalorijas, kurių prireiks vėliau nėštumo ir žindymo metu, kai gali būti sudėtinga suėsti tiek, kad patenkintų savo poreikius.
Visu nėštumo ir žindymo laikotarpiu duokite katei tiek maisto, kiek jai reikia patenkinti apetitą. Geriausia būtų sudaryti specialų koncentruotą maitinimosi racioną – katės skrandžio tūris yra apribotas, kai jos pilvas pilnas kačiukų. Racionas turi būti koncentruotas, kad katė gautų pakankamai maisto – tiek, kiek jai būtina. Žindymo laikotarpiu būtinai turite pasirūpinti, kad katė maisto turėtų ir naktį.
Žindančios katės kalorijų poreikis priklauso nuo auginamų kačiukų skaičiaus ir amžiaus. Šie veiksniai turi įtakos katės turimo pieno kiekiui. Penktąją ar šeštąją savaitę po kačiukų gimimo bendras katės ir jos kačiukų suvartojamo maisto kiekis gali tris kartus viršyti tą, kurį suėda vidutinio dydžio suaugusi katė. Duokite katei šį didesnį maisto kiekį tol, kol kačiukai atjunks, o paskui laipsniškai mažinkite, kol jis pasieks normalios katės suvartojamą kiekį.
Bendra motinos būklė ir sveikata yra geriausias rodiklis, ar ji gauna pakankamai maisto. Stebėkite, ar nėra svorio augimo ar mažėjimo požymių, ir atitinkamai reguliuokite maisto kiekį.
Kačiukai kietą maistą paprastai pradeda ėsti sulaukę maždaug keturių savaičių, tačiau visiškai atjunkinti galima tik sulaukusius maždaug aštuonių savaičių.
Senyvos katės
Per pastaruosius dešimtmečius katės vidutinė gyvenimo trukmė labai pailgėjo. Tai lėmė pažangesnė veterinarija, kelio sunkioms ligoms užkirtimas bei geresnė naminių gyvūnėlių priežiūra ir mityba. Aprūpindami senyvą katę tinkama mityba, galite prailginti jos amžių ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Tinkamas maistas padeda užkirsti kelią ligoms ir patenkinti ypatingus senyvo amžiaus katės poreikius.
Žmonių ir šunų senėjimo požymiai yra matomi: žyla plaukai, smakras, neskaitant kitų požymių. O kačių ne. Senoms katėms pasireiškia tik nežymūs išvaizdos ir elgsenos pasikeitimai ir kartais sunku nustatyti, kada katė tampa „senyvo amžiaus“. Daugelis ekspertų mano, kad katės medžiagų apykaitos pokyčiai prasideda septintais ar aštuntais gyvenimo metais – tada ją galima laikyti senyvo amžiaus kate. Be to, šiuo amžiaus tarpsniu yra dažniau diagnozuojamos su amžiumi susijusios ligos, pavyzdžiui, dantų problemos, inkstų nepakankamumas.
Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad senyvo amžiaus katės, kaip ir šunys bei žmonės, tampa nebe tokios aktyvios ir yra linkusios priaugti svorio. Tačiau Walthamo naminių gyvūnų mitybos centro atlikti tyrimai parodė, kad senyvos katės kaip tik labiau linkusios turėti nepakankamą svorį. Jų organizmas prasčiau pasisavina baltymus bei riebalus ir gyvūnas iš maisto gauna mažiau kalorijų. Jei senyvo amžiaus katė gali laisvai bet kada prieiti prie maisto, ji galbūt sugebės tai kompensuoti, tiesiog daugiau ėsdama. Bet jei katės maisto kiekis yra ribojamas arba ji negali suėsti pakankamai daug, maisto poreikis nebus patenkintas. Ir tada katei gali pradėti mažėti svoris, t. y. jeigu mes ir toliau ją šersime standartiniu suaugusių kačių maistu.
Viršsvorio neturinčiai senyvai katei duokite tiek maisto, kiek ji gali suėsti. Šerkite ją koncentruotu senyvo amžiaus katėms skirtu maistu, į kurio sudėtį įeina reikiamas kiekis kokybiškų maistingųjų medžiagų. Jei jūsų senyvo amžiaus gyvūnėlis yra labai liesas ar jam krenta svoris, pasikalbėkite su veterinaru, kadangi jūsų augintinei gali būti pasireiškusi kita užslėpta problema.
Stebėkite katės organizmo būklę ir svorį. Tai nesunku padaryti reguliariai gyvūną sveriant ir parodant veterinarijos gydytojui. Kartais senyvo amžiaus katės turi viršsvorio ir joms prireiks kalorijų kiekį ribojančios dietos, kad svoris sumažėtų arba kad jį būtų galima kontroliuoti.
Senyvos katės dažnai turi dantų problemų, dėl kurių jas kamuoja nasrų skausmas, krenta dantys. Šias problemas patikėkite savo veterinarui. Tuo metu, kai gyvūnui skauda nasrus, palengvinkite jam maitinimąsi – maistą sudrėkinkite ir susmulkinkite.
Nepamirškite, kad katei niekada neturi trūkti šviežio švaraus vandens. Stebėkite, kiek ji išlaka (daug ar mažai), o staigiai pakitus suvartojamo vandens kiekiui, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, nes tai gali reikšti ligos pradžią.
Deja, yra tam tikrų ligų, kuriomis senyvos katės serga dažniau, pavyzdžiui: hipertireozė, cukrinis diabetas (abu endokrinologiniai sutrikimai) ir inkstų nepakankamumas. Tegul jūsų gyvūną reguliariai apžiūri veterinarijos gydytojas, kad šios ligos būtų pastebėtos kaip galima anksčiau.
Pirmumas teikiamas tam tikram maistui
Žodis „gardus“ kačių maisto prasme paprasčiausiai reiškia, kad jis yra viliojantis katei, t. y. „skanus“. Katės be jokios abejonės yra jautrios maisto skoniui. Šie gyvūnai neretai apibūdinami kaip labai išrankūs valgytojai. Kai kurios katės atsisako nemėgstamo maisto, net jeigu tuo metu kone badauja.
Net ir katėms skonis yra individualus dalykas. Yra plačiai paplitusi nuomonė, kad katės mieliau renkasi žuvį, o ne mėsą. Tyrimai parodė, kad vienos katės žuvį mėgsta, o kitos jos atsisako. Jūsų katė pati parodys, ką mėgsta – ji arba ės tai, arba ne.
Leiskite jai paragauti daugelio skonių bei formų specialiai pagaminto ir parduodamo kačių maisto. Yra daug rūšių skirtingos tekstūros sultingo maisto, pavyzdžiui, maisto gabalai padaže arba drebučiuose. Galima rinktis pašteto pavidalo produktus arba įvairaus skonio bei gabalėlių sausąjį maistą. Galite į katės mitybos racioną įtraukti įvairaus skonio ir tekstūros maistą, kad ji taptų ne tokia išranki ir noriau priimtų naujus produktus. Daugeliui kačių patinka maisto įvairovė ir jos mielai ėda naujų rūšių maistą.
Tačiau išgyvendamos įtampą, daugelis kačių pirmumą teikia žinomam maistui. Katė gali prarasti apetitą, jei pajunta, kad suiro jai įprasta gyvenimo tvarka. Katė gali patirti stresą, pavyzdžiui, šeimai persikrausčius, gyvūnėliui patekus į neįprastus namus, namuose gimus kūdikiui arba apsigyvenus dar vienam augintiniui. Įtampos laikotarpiu skirkite savo augintinei pakankamai meilės ir dėmesio, kad ji vėl pasijustų saugi.
Jeigu katę tenka šerti maistu, kurio ši nemėgsta (pavyzdžiui, veterinaras skiria specialią dietą), tai darykite laipsniškai. Įmaišykite naujojo maisto į katės mėgstamą ir kasdien didinkite naujojo maisto dalį jame, kol gyvūnas visiškai pereis prie naujo maisto. Pakeisti katės racioną sunku, tačiau atkaklumu ir kantrybe tai galima pasiekti beveik visada.
Kone visos katės nemėgsta šalto, tiesiai iš šaldytuvo paduoto maisto. Jos mieliau ėda kambario temperatūros ėdalą, artimą jų pačių kūno bei šviežio grobio temperatūrai (šis prioritetas gali būti išlikęs dar nuo tų laikų, kada katės medžiodavo – jos turėjo būti tikros, kad ėda šviežią grobį). Jei skardinę su maistu laikote šaldytuve, išimkite ją iš ten šiek tiek anksčiau, kad kol bus patiektas, jis pasiektų kambario temperatūrą. Jei katė atsisako ėdalo, pabandykite jį truputį pašildyti – iki maždaug 35 °C (tačiau žiūrėkite, kad nebūtų per karštas). Arba pirkite vienkartinės porcijos kačių maistą aliuminio padėkliukuose arba maišeliuose.
Taip pat nepamirškite palaikyti katės dubenėlių švarą – užuodusios pasenusio maisto kvapą, kai kurios katės atsisako ėsti (žmogui tai irgi būtų nemalonu).
Sveikas maistas
Pastaraisiais metais paaiškėjo glaudus mitybos ir sveikatos ryšys – tiek žmonių, tiek naminių gyvulėlių. Žinome, kad vystymuisi ir aktyvumui būtina, jog mityba būtų gera ir subalansuota. Tokia mityba svarbi, siekiant užkirsti kelią ligoms, susijusioms su vienos ar kitos maistingosios medžiagos trūkumu arba pertekliumi.
Neseniai mokslininkai ištyrė tokią sąvoką kaip „funkcinės naudos turintis maistas“ arba „teigiama mityba“. Tam tikras maistas arba jo komponentai, vartojami kaip įprasto raciono dalis, be įprastų poreikių patenkinimo teikia papildomos naudos sveikatai. Tai pagerina žmogaus sveikatą ir užkerta kelią ligai.
Kačių maisto gamintojai tiria maistingąsias medžiagas, kurios kasdien vartojamos su maistu gali sustiprinti katės natūralius gynybinius mechanizmus. Kuriamos maisto rūšys, gerinančios šlapimo trakto, virškinimo trakto veiklą, padedančios išlaikyti sveikus nasrus bei palaikančios organizmo sveikatą. Apie šiuos produktus teiraukitės veterinarijos gydytojo.
Būtinai pasirūpinkite, kad katei niekada netruktų švaraus šviežio vandens, ypač jei ją šeriate sausu kačių maistu.
Katė – ne šuo!
Katė yra savitas gyvūnas, jau vien turint omenyje jos mitybos poreikius. Ji skiriasi nuo kitų žinduolių, pavyzdžiui, šunų, tuo, kad jai būtinas gyvulinės kilmės maistas. Katės organizmas prisitaikęs prie grynai mėsėdžiams būdingo maisto.
Šie gyvūnai natūraliai renkasi kokybišką, daug baltymų turintį maistą. Taip yra todėl, kad katei būtinas daug baltymų turintis maistas – jos medžiagų apykaita negali prisiderinti prie suvartojamo mažo baltymų kiekio.
Katėms būtinos tam tikros ypatingos maistingosios medžiagos, kurių yra tik gyvuliniame maiste. Pavyzdžiui, joms reikia amino rūgščių – arginino ir taurino, be to, svarbios riebiosios rūgšties – arachidono rūgšties bei vitamino A.
Katės paprastai minta daug baltymų ir mažai angliavandenių turinčiu maistu. Angliavandeniai katėms nėra būtini, bet jie naudingi kaip kalorijų šaltinis. Kačių organizmas negali lengvai susidoroti su dideliu angliavandenių kiekiu, todėl jį kačių maiste reikia reguliuoti.
Savo augintinei būtinai rinkitės gerą maistą, skirtą būtent katėms. Kačių maistas yra pagamintas atsižvelgiant į išskirtinius šių gyvūnų mitybos poreikius.
Prekybai skirtas naminių gyvūnų maistas
Gerą vardą turinčių naminių gyvūnų maisto gamintojų paruoštas maistas garantuoja tinkamą mitybą, kokybę ir saugumą. Pagamintą ir parduodamą kačių maistą iš esmės galima suskirstyti į dvi grupes pagal sudėtyje esančio vandens kiekį.
Sultingas maistas skardinėse parduodamas jau daugelį metų, galima rinktis iš daugybės mėsos arba žuvies pagrindu pagaminto ėdalo rūšių. Pastaruoju metu galima įsigyti ir vienkartinės porcijos ėdalo aliuminio padėkliukuose arba maišeliuose. Dėl to visada patiekiame šviežią maistą. Sausasis kačių maistas pasižymi didesne maistingųjų medžiagų koncentracija negu sultingasis, be to, juo patogu šerti.
Savo katę galite šerti tik sultinguoju arba tik sausuoju maistu arba derinti abi šias rūšis, žiūrint, ką labiau mėgsta jūsų augintinė. Pasirūpinkite, kad jai niekada nepritrūktų geriamojo vandens, ypač jei duodate tik sausąjį maistą.
Pienas
Atjunkintiems kačiukams pienas nėra būtinas. Daugelis suaugusių kačių mielai išlaka lėkštutę pieno, tačiau ne visos jos toleruoja šį produktą.
Kai kurios katės (kaip ir kai kurie žmonės) negali toleruoti laktozės. Jų organizme stinga fermento, reikalingo pieno cukraus – laktozės – virškinimui, dėl ko gali prasidėti viduriavimas. Jeigu nežinote, ar jūsų katė toleruoja laktozę, galite duoti jai specialaus katėms skirto pieno su mažesniu laktozės kiekiu.
Kačiukai
Iki atjunkymo kačiukams būtinas motinos pienas. Atjunkyti mažyliai visiškai priklauso nuo jūsų.
Subalansuota mityba yra būtina, kad kačiukas augtų ir vystytųsi sveikas. Tai paruoš jį ilgam, aktyviam ir sveikam gyvenimui. Pasirūpinkite, kad kačiuko maiste būtų visa sudėtis reikiamų proporcijų baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų, būtinų augimui.
Tai trumpas vadovėlis, kaip maitinti katę tinkamu maistu, apie jos indų švarą ir užtikrinimą, kad gyvūnėlis gautų pakankamai vandens. Tiek katės, tiek šunys priklauso....